Žemės ūkio istorija siejasi su žemės ūkio raida nuo jo atsiradimo, neolito laikotarpiu, iki šių dienų, naudojant pramoninius įrankius, leidžiančius plačiai išnaudoti. Ir, jei norime kalbėti apie ekonomikos sektorių, turintį istoriją, žemės ūkis yra tinkamiausias iš jų.
Kaip žinome, žemės ūkis yra vienas seniausių ekonomikos sektorių. Nuo pat pirmųjų civilizacijų atsiradimo žemės ūkis buvo labai svarbus jų kasdienybėje. Ir tai yra tai, kad nuo tada, kai senovės civilizacijos atsisakė medžioklės ir rinkimo ir pradėjo organizuotis, žemės ūkis buvo kelias, per kurį ši organizacija paskatino vystymąsi. Taigi nuo darbo pasidalijimo, kuris leido piliečiams kasdieniame gyvenime atsiduoti įvairioms produktyvioms užduotims, iki pačių civilizacijų aprūpinimo, leidusio jiems pragyventi, visa tai, kaip ir daug daugiau, yra susijęs. iki žemės ūkio atsiradimo.
Kitaip tariant, mes kalbame apie sektorių, kuris iki pramonės revoliucijos kartu su gyvulininkyste buvo laikomas pagrindiniu šalių ekonomikos augimo varikliu. Taip pat, kaip minėjome pradžioje, kalbame apie lemiamą gyventojų elementą, leidžiantį jiems pragyventi dėl maisto, gauto iš šios praktikos.
Tačiau žemės ūkis per daugelį metų neišliko pastovus. Įvairios civilizacijos, gyvenusios mūsų planetoje, per savo istoriją naudojo labai skirtingus metodus ir įrankius. Šia prasme neolito žemės ūkyje buvo naudojami labai elementarūs įrankiai, o šiuolaikiniame žemės ūkyje naudojama sunkioji technika, leidžianti masiškai išgauti žemės ūkio produkciją. Lygiai taip pat, kol romėnai sukūrė griovius ir kanalus, kuriais laistyti laukus, žemės ūkis šiuolaikiniame amžiuje remiasi automatiniu drėkinimu, valdomu didelės talpos kompiuteriais.
Todėl patogu žinoti įvairius pasiekimus, kurie buvo išvystyti žemės ūkyje – viename seniausių ekonomikos sektorių mūsų istorijoje. Na, o per juos galime sužinoti apie daugelį kitų civilizacijų aspektų, o panaudodami praeities žinias ir toliau plėtoti ateities žemės ūkį.
Be to, pažvelkime į žemės ūkio raidą per visą istoriją, sutelkdami dėmesį į tuos ryškiausius epizodus.
Žemės ūkio istorija
Tarp skirtingų istorinių laikotarpių, per kuriuos žemės ūkis patyrė nepaprastą evoliuciją, kuri įėjo į istoriją, reikėtų išskirti šiuos 6:
- Primityvi žemdirbystė.
- Žemės ūkis senovės Romoje.
- Žemės ūkis viduramžiais.
- Feodalinis žemės ūkis.
- Islamo žemdirbystė.
- Žemės ūkis šiuolaikiniame amžiuje.
- Žemės ūkis ir pramonės revoliucija.
- Žemės ūkis šiuolaikiniame amžiuje.
Primityvi žemdirbystė
Tai reiškia seniausią žemės ūkio veiklos etapą. Šiame etape dėl žemės ūkio praktikos diegimo vyksta pirmosios socialinės transformacijos.
Dėl žemės ūkio atsiradimo visuomenės nustojo būti medžiotojais ir rinkėjais, todėl atsirado žemės ūkio draugijos. Lygiai taip pat jie nustojo būti klajokliais, leido gyvenvietėms ir žemės dirbimui būti savarankiškam.
Pagrindinis primityviosios žemdirbystės indėlis
Jo pagrindinis indėlis buvo pati žemės ūkio praktika. Tai leido atsirasti žemės ūkio visuomenėms, o kartu ir pirmosios civilizacijos.
Žemės ūkis senovės Romoje
Atsiradus žemės ūkiui, kaip minėjome, atsirado pirmosios civilizacijos, iš kurių atsirado didžiosios imperijos. Tarp tų imperijų yra ir Romos imperija.
Romos imperija labai prisidėjo prie žemės ūkio plėtros. Tarp šių indėlių jie gilinosi į gyvulių naudojimą žemei dirbti, taip pat į įrankių naudojimą, leidžiantį žmogui mažiau pastangų ir didesnį produktyvumą. Romėniškas plūgas yra šio arba komposto naudojimo pavyzdys.
Be to, romėnai taip pat įdiegė labai išvystytas drėkinimo sistemas. Tarp jų išsiskiria malūno pažanga, drėkinimo būdai, akvedukai ir kitos sistemos, kurios leido plėtoti šią discipliną.
Pagrindinis žemės ūkio indėlis senovės Romoje
Kaip jau komentavome, pagrindinis indėlis buvo žemės apdirbimo būdai, pavyzdžiui, romėniškas plūgas, taip pat įrankių, tokių kaip malūnas, įdiegimas ir efektyvesnės ir efektyvesnės drėkinimo sistemos.
Žemės ūkis viduramžiais
Viduramžiais išsiskiria du etapai, labai prisidėję prie žemės ūkio praktikos.
Šie etapai, kuriuos mes vadiname, yra feodalinis etapas, taip pat islamo ir jo indėlio stadija.
Dėl šios priežasties viduramžių žemdirbystės istoriją skirstome į šiuos du periodus, kurie labiausiai prisideda prie žemės ūkio praktikos.
Islamo žemdirbystė
Nors Romos imperija, kaip ir kitos visuomenės, įdiegė tokius įrankius kaip akvedukas ar kiti indai, kurie skatino žemės ūkio pažangą, tik iki šios akimirkos žemės ūkis patiria dar vieną didelį visuomenės pokytį.
Taigi, turime pasakyti, kad žemės ūkio revoliucija islamo laikais buvo atradimų era tiek indų, tiek gamybos technikos požiūriu.
Apžvalgos ratas, hidraulinis ir vėjo malūnas bei užtvanka – tai keletas naujovių, kurias atnešė šios visuomenės. Ir visa tai, be metodų sąrašo, dėl kurio atsirado tai, ką mes vadiname „pažangiomis žemės ūkio sistemomis“.
Feodalinis žemės ūkis
Feodalizmas buvo sistema, kurios šlovę iš dalies lėmė žemės ūkis. Feodalai savo valdose gyvenančius gyventojus maitino žemės ūkio produkcija, todėl kalbame apie elementarią šių visuomenių pragyvenimo praktiką. Be to, dėl dažnos karinės veiklos šiuo laikotarpiu perteklius buvo būtinas darbo pasidalijimo plėtrai.
Dėl šios priežasties šiame etape buvo sukurti nauji techniniai pasiekimai, tokie kaip geležinis plūgas, taip pat techniniai elementai, tokie kaip trejų metų rotacija. Šie pokyčiai leido padidinti gamybą ir sukurti pakankamai pertekliaus, kurio reikėjo šiai visuomenei.
Tarp šių naujovių labai svarbią vietą užima pūdymo įvedimas, šiuo istorijos tarpsniu naudotas metodas, leidžiantis žemėse atkurti maistines medžiagas, kurių jos neteko eksploatacijos fazėje.
Pagrindinis žemės ūkio indėlis viduramžiais
Viduramžiais žemės ūkis patyrė labai didelių pokyčių. Kalbant apie feodalizmo indėlį, randame geležinį plūgą, taip pat trejų metų rotaciją, kuri kartu su pūdymu palieka didelį indėlį į šią ūkinę veiklą.
Kalbant apie žemės ūkį islamo laikais, mes kalbame apie tokius įrankius kaip malūnas, vandens ratas, užtvanka, taip pat apie kitus mechanizmus, kurie leido plėtoti šią žemės ūkio praktiką.
Žemės ūkis šiuolaikiniame amžiuje
Tai reiškia etapą, kai per visą istoriją surenkama esminė žemės ūkio transformacija. Šios transformacijos pradžia prasideda XVIII amžiuje, prasidėjus pramonės revoliucijai, ir baigiasi XIX a.
Taigi kalbame apie techninius ir teisės aktų pakeitimus, kurie leido padaryti didelę pažangą šioje disciplinoje.
Kalbant apie šiuos techninius pakeitimus, šis etapas leido padidinti gamybą, taigi ir perteklių. Tokiu būdu buvo sukurtas didesnis komercializavimas ir didesnis šio sektoriaus profesionalumas. Taigi apskaičiuota, kad atsiradus šiems metodams, taip pat pramonės revoliucijos metu sukurtoms mašinoms, gamyba padidėjo iki 90%.
Tačiau didelę įtaką daro ir teisės aktų pakeitimai, reformos, kurių metu žemės buvo leista nebebūti valstybinės, leidžiant jas turėti privačią nuosavybę. O būtent dėl šių reguliavimo pakeitimų ši praktika žemės savininkams tapo palankesne veikla, taip skatinant investicijas.
Žemės ūkis ir pramonės revoliucija
Kaip minėta, pramonės revoliucija šiame žemės ūkio istorijos etape užima svarbią vietą. Be tos pramonės revoliucijos nebūtų buvę daug mašinų, kurios leido pasiekti tokį gamybos lygį, taip pat nebūtų buvęs taikomas palankesnis reglamentas.
Pagrindinis šiuolaikinio amžiaus indėlis į žemės ūkį
Tarp pagrindinių indėlių randame palankiausią žemės savininkams reglamentavimą, taip pat žemės ūkio industrializaciją, kuri, įdiegus pramoninę techniką ir įrankius, leido profesionalizuoti šią veiklą.
Žemės ūkis šiuolaikiniame amžiuje
Šiame etape išsiskiria žalioji revoliucija ir tvaraus bei ekologiško žemės ūkio judėjimas.
Žalioji revoliucija reiškia pokyčius, kuriuos žemės ūkis patyrė po paskutinės agrarinės revoliucijos. Ši revoliucija reiškia pokyčius, kuriuos įgyvendina žemės ūkis ir kurie įvyko septintajame ir devintajame dešimtmečiuose JAV ir kitose šalyse. Šie pokyčiai – tai daugybės praktikų, taip pat technologijų, leidžiančių vykdyti žemės ūkio gamybą mažiau derlingose ar net ekstremaliose žemėse, pritaikymas.
Taigi, mes kalbame apie revoliuciją, kurios metu buvo kalbama apie žemės ūkio išplėtimą tose žemėse, kuriose anksčiau nebuvo gautas derlius. Tokiu būdu žemės ūkio praktika leidžiama visoje planetoje.
Taip pat turime ekologinį ūkininkavimą – judėjimą, kuris, siekdamas, kad žemės ūkio praktika taptų tvaresnė ir tausoja aplinką, produkcijos išgavimui naudoja neteršiančius metodus.
Tokiu būdu šis judėjimas žemės ūkio praktikoje įgyvendina aplinkosaugos kriterijus, apžvelgia visus mechanizmus, kurie buvo įdiegti per visą istoriją. Tai daroma siekiant pamatyti jos poveikį planetai ir jos tvarumą.
Pagrindiniai žemės ūkio įnašai šiuolaikiniame amžiuje
Tarp šių indėlių išsiskiria pokyčiai, leidžiantys užsiimti žemdirbyste mažiau derlingose žemėse, kurios taip pat dažnai yra labiau skurdžios teritorijos. Tokiu būdu leidžiama ūkinė veikla, kuri gali padėti jiems vystytis ir gauti maisto.
Kita vertus, pažanga ekologijos srityje yra labai vertinama. Na, daugelis trąšų ir pesticidų, kurie buvo naudojami per visą istoriją, laikui bėgant taip pat būtų daugelio stichinių nelaimių priežastis.