Socialiniai kaštai arba socialiniai kaštai yra alternatyvių išteklių, kuriuos įmonė ar valstybė naudoja prekei gaminti, sąnaudų, taip pat išorinių kaštų, atsirandančių visuomenei, kuri gamina tą prekę, suma.
Taigi socialiniai kaštai reiškia išlaidas, kurias visuomenė turi patirti už veikiančias įmones.
Atsižvelgiant į racionalaus pasirinkimo teoriją, daroma prielaida, kad asmenys, priimdami sprendimą, atsižvelgia tik į savo patiriamas išlaidas. Tokiu būdu neatsižvelgiama į išlaidas, kurias toks pasirinkimas gali generuoti visuomenėje. Šios išvestinės išlaidos yra vadinamos „socialinėmis išlaidomis“.
Socialinės išlaidos ne visada turi atitikti privačias išlaidas. Tarša yra socialinė kaina, kuri skiriasi nuo privačių išlaidų.
Ši sąvoka yra plačiai naudojama makroekonomikoje.
Kaip susidaro socialiniai kaštai?
Socialinės išlaidos susidaro gaminant ekonominę veiklą. Šia prasme tai atsiranda tada, kai plėtojant ekonominę veiklą daromas poveikis visuomenei. Poveikis, žinomas kaip „išorinis poveikis“. Todėl kai vykdoma ūkinė veikla, ji gali turėti teigiamų arba neigiamų išorinių padarinių.
Kai yra neigiamas išorinis poveikis, socialinės išlaidos yra didesnės nei privačios. Tokiu būdu, kai ūkinė veikla sukelia taršą, šios taršos kaina visuomenei gali būti didesnė už privačias išlaidas, kurias patiria verslininkas, kuris savo eksploatavimu teršia žemę.
Kita vertus, kai kalbame apie teigiamą išorinį poveikį, kaip tai vyksta švietime, kalbame apie didesnes privačias išlaidas, taip pat apie geresnes ir mažesnes socialines išlaidas. Šiuo atveju kalbame apie socialinę naudą.
Kai atsiranda teigiamas išorinis poveikis, galime pasakyti, kad kartais socialinė nauda yra didesnė už privačią naudą.
Socialinių išlaidų rūšys
Socialines išlaidas galima išmatuoti dviem būdais. Šia prasme mes kalbame apie ekonominį matavimą, viena vertus. Matavimas, kurio tikslas yra pinigine išraiška apskaičiuoti tam tikros produkcijos socialines išlaidas. Kita vertus, lygiai taip pat matome ekonominę politiką. Tai labiau subjektyvus matavimas.
Taigi mes kalbame apie šias socialinių išlaidų rūšis:
- Socialinės išlaidos ekonominio vertinimo požiūriu : jos gaunamos padauginus panaudotus išteklius iš atitinkamų socialinių kainų; arba tai, kas vadinama šešėlinėmis kainomis.
- Socialinės išlaidos ekonominės politikos požiūriu : tai subjektyvesnis matavimas. Tai reiškia gerovės prieaugį visuomenėje, kai priimama priemonė, o ne alternatyva.
Taigi galime sakyti, kad kalbame apie tą pačią socialinę kainą, bet apie du skirtingus matavimus.
Socialinių išlaidų pavyzdys
Kai žmogus perka automobilį, socialinė tokio automobilio kaina būtų jo užsienyje išmetamos dujos, taip pat šių dujų poveikis gyventojų sveikatai. Tai vadiname socialiniais kaštais, nes ateityje jie turės netiesioginių išlaidų visuomenei. Šiuo atveju kalbame apie neigiamą išorinį poveikį, todėl socialiniai kaštai yra didesni.
Kita socialinė kaina galėtų būti išsilavinimas. Švietimas kainuoja privačiai valstybei, bet nesuskaičiuojamos socialinės išlaidos (socialinės išmokos) gyventojams. Šiuo atveju kalbame apie teigiamą išorinį poveikį, todėl privatūs kaštai yra didesni nei socialiniai.
Taip pat galime pateikti gamybinės veiklos, kurios metu gaminamas aliejus, pavyzdį. Taigi socialinis kaštas šaliai būtų kitų prekių kiekis, kuris nustoja būti gaminamas dėl išteklių panaudojimo naftai gaminti, taip pat dėl šios veiklos sukeliamos taršos.