Pagrindinis skirtumas tarp valstybės ir tautos yra tas, kad pirmasis reiškia tam tikros teritorijos politinę organizaciją, o antrasis, tauta, reiškia žmonių, sudarančių tą pačią teritoriją, rinkinį.
Šios dvi sąvokos gali būti labai painios, panašios ir sukelti nesusipratimų. Tiesą sakant, daugeliu atvejų mes juos girdime ir jie naudojami kaip sinonimai. Dėl šios priežasties patogu atkreipti dėmesį į jų skirtumus.
Tačiau prieš tai turime apibrėžti ir nurodyti kiekvienos iš dviejų sąvokų ypatybes. Pažiūrėkime!
Kas yra valstybė?
Valstybė yra politinės organizacijos forma, turinti administracinę ir suverenią galią tam tikroje geografinėje srityje. Todėl ji turi galimybę diktuoti įstatymus ir taisykles, kurios yra privalomos likusiai piliečių daliai.
Valstybėse, kurių demokratija yra vidutiniškai tvirta, ji negali ignoruoti savo pačios padiktuoto teisėtumo, nors yra sukonfigūruota kaip aukštesnė organizacija.
Valstybė turi tris jai būdingus konstitucinius elementus: gyventojus, teritoriją ir vyriausybę.
Valstybės ypatybės
Valstybė paprastai turi šias charakteristikas:
- Tai nesenstantis.
- Tai politinė ir administracinė organizacija.
- Jis pastatytas tam tikroje populiacijoje ir teritorijoje.
- Vyriausybė yra atsakinga už jo kryptį.
- Tai yra teisės subjektas ir turi nacionalinių bei tarptautinių teisių ir pareigų.
- Ji turi tris galias: įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę.
Kas yra tauta?
Savo ruožtu tauta yra grupė žmonių, kurie turi daug bendrų elementų, tokių kaip istorija, kalba, teritorija, kultūra ar etninė kilmė. Paprastai jie yra sugrupuoti į valstybę arba regioną, taip atstovaujant jų suverenitetui.
Politikos mokslas turi arba turi du tautos apibrėžimus, priklausomai nuo to, kaip ji buvo sudaryta. Prancūzų tradicija diktuoja, kad tautą sudaro visi tie žmonės, kurie išreiškia ketinimą gyventi toje pačioje bendruomenėje, net jei jie skiriasi. Kita vertus, vokiečių tradicija patvirtina, kad tauta yra žmonių grupė, kuriai būdingi įvairūs bruožai, nors jie to ir nežino.
Taip pat būtina apibrėžti, kas yra kultūrinė tauta.
Šia prasme mes kalbame apie tai, kai Valstybę sukūrė žmonių, turinčių šias savybes ir bendrus jausmus, sąjunga. Kaip pavyzdžius turime nacionalistinius judėjimus, kurie sukūrė valstybes arba pasiekė nepriklausomybę nuo kitų.
Pagrindiniai skirtumai tarp valstybės ir tautos
Todėl pagrindinis skirtumas tarp abiejų sąvokų yra tas, kad kalbėdami apie valstybę turime omenyje visą šalį, bet politiniu, organizaciniu ir instituciniu požiūriu. Mes kalbame apie politinį jo turinį.
Tačiau kai kalbame apie tautą, turime omenyje žmones, „sielą“, kuri sudaro minėtą organizacinę struktūrą. Tauta apibrėžiama kaip grupė asmenų, kurie dalijasi tradicijomis, kultūra, kalba ar istorija. Nors čia gali būti ir tokių atributų nesidalijantys, bet valią gyventi kartu išreiškiantys žmonės.
Kiti skirtumai būtų šie:
- Valstybės kuria įstatymus ir taisykles, kurios yra privalomos, tautos – ne, nors turi nerašytas tradicijas, papročius ir taisykles.
- Ne visos tautos turi valstybę. Jie gali sudaryti kitus teritorinius vienetus, pavyzdžiui, bendruomenes, regionus ar kaimus.
- Valstybė remiasi viena ar keliomis tautomis, tauta nebūtinai turi būti artikuliuota valstybėje.
- Valstybė yra politinė sąvoka, o tauta – istorinė ir sociologinė.
- Valstybės yra dirbtinės konstrukcijos, o tautos, kurios laikosi prancūzų tradicijų, – ne.