Valstybės deficitas – tai straipsnis, matuojantis šalies valstybės ekonominę padėtį pagal skirtumą tarp pajamų ir išlaidų konkrečiais metais ir paprastai išreiškiamas procentais nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) . tais pačiais metais.
Skirtumas tarp valstybės deficito ir skolos yra tas, kad pirmasis yra srauto kintamasis, o antrasis yra atsargų kintamasis. Kitaip tariant, valstybės deficitas parodo skirtumą tarp pajamų ir išlaidų konkrečiais metais. Tuo tarpu skola yra kintamasis, prie kurio pridedamas arba atimamas deficitas. Rezultatas – visa valstybės skola.
Verta paminėti, kad valstybės deficitas, būdamas skirtumas, gali būti teigiamas arba neigiamas. Jeigu išlaidos didesnės už pajamas, tai skirtumas (pajamos – išlaidos) bus neigiamas. Ir atvirkščiai, jei pajamos didesnės už išlaidas, skirtumas (pajamos – išlaidos) bus teigiamas. Kai skirtumas yra neigiamas, jis vadinamas valstybės deficitu. Priešingai, kai skirtumas yra teigiamas, jis vadinamas viešuoju pertekliumi. Nors tiesa, kad nors ir skirtingais pavadinimais, tai yra vienodo masto.
- Žiūrėkite pertekliaus reikšmę
- Žiūrėkite deficito reikšmę
Valstybės deficito finansavimo būdai
Siekdama finansuoti valstybės deficitą eiliniais metais, valstybė gali veikti trimis būdais:
- Per mokesčius: tai , ką mes žinome kaip fiskalinę politiką , didindami mokesčius jie gali surinkti daugiau, o vyriausybė atitinka.
- Pinigų išleidimas: tai išsivysčiusiose šalyse nebenaudojamas metodas. Tai sukelia infliaciją ir nuvertina nacionalinę valiutą, trukdo tinkamai funkcionuoti ir vystytis vidaus ekonomikai.
- Valstybės skolos išleidimas: Iždas fiksuoja finansavimą, skirtingais laikotarpiais išleisdamas turtą (obligacijas, vekselius ir kt.), už kurį turi sumokėti investuotojams tam tikrą pajamingumą. Minėtas leidimas turi būti leidžiamas pagal įstatymą ir laikantis bendruosiuose valstybės biudžetuose jai nustatytų apribojimų. Kuo didesnė šalies skola ir jos finansavimo poreikiai, tuo privačioms įmonėms sudėtingiau ją gauti, nes jos konkuruoja su valstybe ir turi mokėti daugiau nei ji, todėl jų finansavimas brangsta ir tampa mažiau konkurencingas. tai, ką mes žinome kaip išstūmimo efektą , situaciją, kuri išstumia privačią skolą iš rinkos.
Nagrinėjamu atveju Iždas išleidžia skirtingo termino obligacijas ir vekselius (valstybės skolos emisija). Įsivaizduokime, kad šiandien išleidžiate 1 mlrd. eurų 10 metų trukmės obligacijų pavidalu. Investuotojai gaus 10 metų periodines palūkanų normas mainais už tuo metu valstybės finansavimą iki termino pabaigos.
Sukaupta „gyva“ iždo emisijų suma valstybės deficitui finansuoti yra tai, ką mes vadiname valstybės skola. Paprastai jis taip pat išreiškiamas procentais nuo tų metų BVP.
Dėl šios priežasties valstybės deficitas gali būti –5,9 % ir yra suderinamas su valstybės skola, kuri sudaro 99,3 % BVP, kaip matome Ispanijoje toliau pateiktoje lentelėje.
| Ispanija | Valstybės deficitas | Valstybės skola | ||
|---|---|---|---|---|
| milijonų eurų | % BVP | milijonų eurų | % BVP | |
| 2014 m | -61 319 | -5,9 % | 1 033 741 | 99,3 % |
| 2013 m | -71 241 | -6,9 % | 966 044 | 93,7 % |
| 2012 m | -108 903 | -10,4 % | 890 728 | 85,4 % |
| 2011 m | -101 265 | -9,5 % | 743 530 | 69,5 % |
| 2010 m | -101 445 | -9,4 % | 649 259 | 60,1 % |
| 2009 m | -118 237 | -11,0 % | 568 700 | 52,7 % |
| 2008 m | -49 385 | -4,4 % | 439 771 | 39,4 % |
| 2007 m | 21 620 | 2,0 % | 383 798 | 35,5 % |
| 2006 m | 22 144 | 2,2 % | 392 168 | 38,9 % |
| 2005 m | 11 229 | 1,2 % | 393 479 | 42,3 % |
| 2004 m | -364 | 0,0 % | 389 888 | 45,3 % |
| 2003 m | -2 960 | -0,4 % | 382 775 | 47,6 % |
| 2002 m | -3 106 | -0,4 % | 384 145 | 51,3 % |
| 2001 m | -3 839 | -0,5 % | 378 883 | 54,2 % |
| 2000 m | -6 608 | -1,0 % | 374 557 | 58,0 % |