Dar prieš tai, kai 1934 m. ekonomistas Simonas Kuznetsas sukūrė bendrąjį vidaus produktą (BVP), daugelis ekonomistų visame pasaulyje susidūrė su skirtumu tarp ekonomikos augimo ir vystymosi.
Šia prasme plačiausiai naudojamas rodiklis ekonomikos augimui matuoti yra bendrasis vidaus produktas (BVP). Gerai žinomas indeksas, kurį 1934 m. sukūrė anksčiau minėtas Šiaurės Amerikos ekonomistas, buvo nuoroda į ekonomikos augimą matuoti, nes šis rodiklis yra atsakingas už periodiškai visos ekonomikos produkcijos matavimą. laiko tarpas.nurodytas laikotarpis.
Taigi, BVP matuoja bendrą ekonomikos produkciją, tuo pat metu jis yra atsakingas už šių matavimų palyginimą su ankstesniais matavimais. Ir tai daroma siekiant, atsižvelgiant į svyravimo rodiklį, sužinoti, koks buvo ekonomikos augimas. Suprasti augimą, taip, gamybos padidėjimą arba tai, kas būtų visuminė gamyba, taikant formulę, kurią Kuznetas nurodo skaičiuodamas BVP.
Tačiau buvo daug ekonomistų, manančių, kad tai, kad ekonomika auga, nereiškia, kad ji vystosi, todėl turi būti nustatytas aiškus skirtumas tarp ekonomikos augimo ir plėtros. Tiesą sakant, yra daug ekonomistų, kurie pateikė pavyzdžių, kaip ekonomika gali augti be pertrūkių ir vis dėlto parodyti vis stipresnę nelygybę. Dėl nelygybės, kuri galiausiai pablogina gyvenimą toje teritorijoje ir dėl to mažiau vystosi.
Dėl šios priežasties daugelis šios srities ekspertų prašė, kad būtų sukurti nauji rodikliai, papildantys matavimą ir nustatantys skirtumą. Tokie rodikliai kaip JT parengtas Žmogaus raidos indeksas (HDI), leidžiantis išmatuoti šią raidą, kuri BVP nustatytame matavime yra ignoruojama. Būtent dėl to kiti rodikliai papildo gamybą su gyvenimo trukme, pajamomis ir kitais kintamaisiais, kurie kartu su augimu parodo mums tikrą raidą.
Tai pasakę, pažvelkime į šių dviejų sąvokų skirtumus.
Skirtumas tarp augimo ir vystymosi
Kad suprastume šias dvi sąvokas, pirmiausia pažiūrėkime, ką mes, ekonomistai, suprantame sakydami ekonomikos augimą, o ką – kaip vystymąsi.
Visų pirma, ekonomikos augimas suprantamas kaip teigiama teritorijos, dažniausiai šalių, gyvenimo lygio raida, matuojama jos ekonomikos gamybiniu pajėgumu ir pajamomis per tam tikrą laikotarpį. Kitaip tariant, teigiama daugybės rodiklių, tokių kaip BVP, raida, rodanti, kad gamyba, taigi, ir gyventojų pajamos laikui bėgant auga.
Kita vertus, ir, antra, ekonominė plėtra yra sąvoka, nurodanti šalies gebėjimą kurti gerovę. Tačiau šis augimas turi atspindėti gyventojų gyvenimo kokybę. Kitaip tariant, plėtra turi būti suvokiama esant ilgesnei gyvenimo trukmei, mažesnei ekonominei nelygybei, visiškam skurdo mažinimui, taip pat palankiam kitų kintamųjų serijos elgesiui, į kurį augimas neatsižvelgia.
Todėl, kaip matyti iš abiejų apibrėžimų, mes kalbame apie dvi glaudžiai susijusias sąvokas, kurios turi aiškių skirtumų, kuriuos reikėtų pabrėžti.
Tam tikra prasme, apibendrinant, galime pasakyti, kad ekonomikos augimas yra vystymosi dalis, tačiau pats ekonomikos augimas nėra vystymasis.
Rodikliai vystymuisi ir augimui matuoti
Pabaigai pateikiame nedidele rekomendacija, kaip vyksta ekonomikos augimo ir teritorijos plėtros raida. Šia prasme siūlome rodiklius, kurie leis pažinti šią raidą, taip pat ją atskirti.
Todėl ekonomikos augimui matuoti, be kita ko, stebėsime tokius rodiklius kaip bendrasis vidaus produktas (BVP), nedarbo lygis, BVP vienam gyventojui ir kt.
Kita vertus, matuodami ekonomikos vystymąsi, dėmesingesni bus tokie rodikliai kaip žmogaus išsivystymo indeksas (HDI), Gini indeksas, taip pat kiti indeksai, papildantys augimo rodiklių rodomas išvadas.