Parduotų prekių kaina

Parduotų prekių savikaina – tai išlaidos, tiesiogiai priskiriamos įmonės parduodamų prekių gamybos procesui. Ją sudaro įvairūs įvesties duomenys, kuriuos įmonė turi įvertinti kruopščiai apskaitydama išlaidas.

Parduotų prekių kaina

Kai įmonė gamina prekę, gamybos proceso eigoje atsiranda sąnaudų. Šias išlaidas daugiausia sudaro gamybai priskirtinas darbas (darbo užmokestis), naudojamų medžiagų (žaliavų ir gamybos sąnaudų) kaina ir bendrosios gamybos proceso išlaidos (pavyzdžiui, elektra ar vanduo).

Taigi suprantama, kad minėta kaina iš esmės yra ta, kiek įmonei kainuoja pagaminti tą prekę.

Parduotų prekių savikainos apskaičiavimas

Parduotų prekių savikaina skaičiuojama iš trijų dydžių, kurie matuojami įmonės veiklos ciklo pradžioje (pradinės atsargos), per (pirkimai) ir pabaigoje (galutinė inventorizacija). Apskritai veikimo ciklas paprastai yra vieneri metai.

Skaičiavimo formulė parodyta žemiau:

Parduotų prekių savikaina = pradinė atsarga + pirkimai – baigiamasis inventorius

Šios išlaidos priklausys nuo naudojamo atsargų vertinimo metodo. Yra trys atsargų įvertinimo būdai. Tai yra FIFO, LIFO ir vidutinės svertinės išlaidos.

Skaičiavimo pavyzdys

Tarkime, kad įmonė sausio 1 d. turėjo pradinę 300 vienetų atsargą, kurių kiekvieno vertė po 10 eurų. Kovo 3 d. perkama 300 vnt. po 20 €. Ir galiausiai, birželio 10 d., įmonė parduoda 400 vnt., todėl galutinėje atsargoje yra 200 vnt (300 + 300-400).

Paėmę šiuos duomenis ir pritaikę formulę galime apskaičiuoti tiek parduotų prekių savikainą, tiek ir baigiamą inventorių. Šiame pavyzdyje naudosime vidutinių svertinių išlaidų metodą.

Pradinis inventorius = 300 vnt. po 10 €

Pirkimas kovo 3 d. = 300 vnt. už 20 €

Birželio 10 d. išpardavimas = 400 vnt

Norėdami apskaičiuoti vidutinę svertinę atsargų vienetų kainą, tiesiog apskaičiuojame pradinių vienetų ir pirkimų svertinį vidurkį. Vidutinė svertinė kaina būtų gaunama taikant šį skaičiavimą:

(300 * 10 € + 300 * 20 €) / 600 = 15 €

Galiausiai parduotų prekių savikaina būtų apskaičiuojama taip:

Parduotų prekių savikaina = 300 * 15 + 300 * 15 – 200 * 15 = 6 000 €

Remdamiesi aukščiau pateikta formule, galime apskaičiuoti ir atsargų baigiamųjų atsargų vertę. Norėdami tai padaryti, tiesiog išvalome galutinę ankstesnės formulės inventorių.

Baigiamasis inventorius = Pradinė atsarga + pirkimai – parduotų prekių savikaina

Pabaigos inventorius mūsų pavyzdyje būtų toks:

Galutinės atsargos = 300 * 15 € + 300 * 15 € – 6 000 € = 3 000 €

Parduotų prekių savikaina pelno (nuostolių) ataskaitoje

Tipinė pelno (nuostolių) ataskaitos struktūra yra tokia:

Pajamų deklaracija

Pavyzdys
Grynosios pajamos arba pardavimai 100
– Tiesioginės parduotų prekių išlaidos – penkiasdešimt
Bendrasis pelnas penkiasdešimt
– Bendrosios, personalo ir administracinės išlaidos – dvidešimt
EBITDA 30
– Amortizacijos sąnaudos ir atidėjiniai -5
Pelnas prieš palūkanas ir mokesčius (BAIT) arba EBIT 25
+ Neeilinės pajamos 1
– Neeilinės išlaidos -2
Eilinis pelnas 24
+ Finansinės pajamos 2
– Finansinės išlaidos -3
Pelnas prieš apmokestinimą (BAT) arba EBT 23
– Pelno mokestis 7
METŲ GRYNASIS PELNAS ARBA REZULTATAS 16

Be to, galima pridėti dar keletą tarpinių žingsnių, pavyzdžiui, jei įmonė nutraukė veiklą, pelnas atskaičius mokesčius būtų vadinamas pelnu iš tęstinės veiklos ir, pridėjus nutrauktos veiklos rezultatą, gautume grynąjį pelno.