euroobligacija

Euroobligacijos yra susijusios su emisijomis už kilmės šalies ribų, tačiau tai nereiškia, kad obligacija buvo išleista Europoje arba kad jos yra denominuotos eurais. Negalima painioti su užsienio obligacijomis.

Euroobligacijų pavyzdžiai:

• Kinijos bendrovės išleistos obligacijos, išreikštos jenomis ir kuriomis prekiaujama už Japonijos ribų.
• Vokietijos išleistos obligacijos, denominuotos JAV doleriais ir kuriomis prekiaujama už JAV ribų.

Euroobligacijų charakteristikos

Pagrindinės euroobligacijų savybės:

• Tai labai lanksčios priemonės, nes suteikia emitentams galimybę pasirinkti emisijos šalį pagal reguliavimo kontekstą, palūkanų normas ir rinkos gylį.
• Tai labai skysti instrumentai, juos galima lengvai nusipirkti ir parduoti.
• Jos emitentai yra įvairūs: tarptautinės įmonės, suverenios vyriausybės ir viršnacionaliniai subjektai.
• Jie labai patrauklūs įmonėms, įsikūrusioms šalyse, kuriose nėra didelės kapitalo rinkos, nors jos taip pat susijusios su valiutos kurso rizika.
• Vis daugiau problemų kyla iš besivystančių rinkų.

Euroobligacijų ryšys su Europa

Kita vertus, antroji euroobligacijų perspektyva yra ta, kad jos taip pat yra teorinis Europos Komisijos pasiūlymas išleisti valstybės skolą, kurią bendrai sujungs arba socializuotų visos euro zonai priklausančios šalys arba kuri nors iš jos institucijų. Šie klausimai būtų numatyti per ECB.

Tačiau yra keletas priežasčių, trukdančių siekti konsensuso, būtino galutiniam jo panaudojimui.

Priežastys, skatinančios euroobligacijų kūrimą

Skolų krizė, kurią patyrė dėl 2007 m. finansų krizės, paskatino tokį požiūrį. Periferinės Pietų Europos šalys dėl sunkios ekonominės padėties prarado kreditorių pasitikėjimą ir buvo priverstos siūlyti savo valstybės skolos obligacijas su labai didelėmis palūkanomis.

Siekdama solidarumo, Europos Komisija 2011 m. pasiūlė padėti sumažinti šių šalių finansavimo kaštus bendromis skolų emisijomis, kurias garantavo visa euro zona, suteikiant investuotojams didesnį saugumą, palyginti su nepriklausomomis nacionalinėmis problemomis.

Privalumai ir naudos šalys

Didžiausios naudos gavėjai būtų Italija, Ispanija, Portugalija ir ypač Graikija. Bendra emisija jiems suteiktų šiuos privalumus:

• Sumažinkite savo skolą, palyginti su atskiromis problemomis.
• Netiesiogiai pritaria labai mokioms šalims, tokioms kaip Vokietija ar Austrija.
• Sušvelninti didžiulius finansavimo skirtumus tarp euro zoną sudarančių šalių.
• Suteikti didesnį bendrosios valiutos stabilumą, pakeisdamas kai kurių narių gelbėjimo priemones ir didelius struktūrinius disbalansus, todėl jos dar vadinamos „Europos stabilumo obligacijomis“.

Be to, euro zona būtų sustiprinta ekonominės integracijos pažanga.

Trūkumai ir nuskriaustos šalys

Tačiau taip pat būtų paveiktos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, Austrija, Nyderlandai ir Suomija.

Šiaurės ir Vidurio Europos valstybės, pradėjusios nuo sveikesnės ekonomikos, nepritarė siūlymui pasidalyti riziką ir nematė geromis akimis, kad reikia finansuoti stiprią disbalansą turinčių šalių skolą. Pasiūlymo priėmimas jiems būtų reiškęs:

• Abipusis pietų šalių rizika: kurios nors šalies bankroto atveju likusios valstybės privalėtų prisiimti atsakomybę už tos šalies išleistas euroobligacijas ir grąžinti pinigus investuotojams pagal sutartą terminą ir palūkanų sąlygas. .
• Reikėjo prisiimti dalį papildomų sąnaudų, kurių rinka reikalavo iš pietinių šalių skolos išleidimui, atsispindinčių jų rizikos premijoje (skirtumas tarp vienos ir kitos valstybės skolos palūkanų normos).
• Rizikos priemokų sklaidos tarp centrinių ir šiaurinių bei periferinių valstybių susiaurėjimas pirmųjų nenaudai, dėl kurių jis padidėtų.